Karpinės žuvys

Mūsų šalyje sėkmingiausiai auginamos kelios karpinių žuvų rūšys: karpiai, amūrai, plačiakakčiai, lynai. Apie šias žuvis sukaupta daug akvakultūros mokslo žinių, jos nereiklios nei gyvenimo sąlygoms, nei pašarams. Karpis yra viena seniausių Europoje domestikuotų kultūrinių žuvų. Karpio kilmė yra šilti Azijos vidaus vandenys. Tačiau, įvertinant tai, kad karpiai Europoje auginami jau maždaug du tūkstančius metų, tad vadinti juos invazine žuvimi jau šiek tiek keista.

Mūsų šalyje sėkmingiausiai auginamos kelios karpinių žuvų rūšys: karpiai, amūrai, plačiakakčiai, lynai. Apie šias žuvis sukaupta daug akvakultūros mokslo žinių, jos nereiklios nei gyvenimo sąlygoms, nei pašarams.

Karpis yra viena seniausių Europoje domestikuotų kultūrinių žuvų. Karpio kilmė yra šilti Azijos vidaus vandenys. Tačiau, įvertinant tai, kad karpiai Europoje auginami jau maždaug du tūkstančius metų, tad vadinti juos invazine žuvimi jau šiek tiek keista. Šiandien karpis introdukuotas visame pasaulyje, jo nėra tik žemės ašigaliuose. Didelėje dalyje Europos karpininkystė turi gilias tradicijas, išvesta daug aukštos kokybės veislių. Karpio mėsa dėl savo riebumo turi daug sveikatai vertingųjų riebalų rūgščių, savo maistiniu vertingumu tik nežymiai nusileidžia Atlantinei lašišai. Karpiai itin vertinami Vokietijoje, Čekijoje,

Vengrijoje, Lenkijoje. Visos šios šalys turi išvedę savų nacionalinių veislių. Lietuvoje karpininkystė taip pat turi gilias tradicijas, jie auginti vienuolynuose, dvaruose. Tai nesunkiai veisiama, greitai ir ekonomiškai užauginama žuvis. Karpis pakelia platų diapazoną sąlygų, nebijo seklių ir smarkiai įšylančių vandenų, gan sėkmingai gali išgyventi vidurvasario deguonies trūkumą. Būdami 4-5 metų amžiaus jau neršia pirmąjį kartą, jei kūdroje nebus ešerių, lydekaičių - galėsite džiaugtis natūraliu populiacijos prieaugliu. Įprastai karpiai šeriami augaliniais, grūdiniais pašarais. Nuolatiniam šėrimui puikiai tinka lubinai, kviečiai, žirniai, kvietrugiai, avižos, saulėgrąžų, rapsų, kanapių išspaudos. Nepatartina šerti termiškai neapdorotais kukurūzais, nes dėl didelio krakmolo kiekio jie sunkiai įsisavinami, o maistinė vertė žuvims - menka. Šerti galima pilno grūdo, neapdorotais grūdais, o norint pagerinti šėrimo efektyvumą, grūdus galima rupiai sumalti, sutraiškyti. Galima šerti plikytais grūdais, bet šėrimo normos turi būti ribotos, nes tokie grūdai vandenyje greičiau rūgsta.

Karpiui priaugti 1 kg svorio paprastai reikia sušerti apie 5 kg grūdų. Geriausi rezultatai pasiekiami šeriant ekstruduotais pilnaverčiais pašarais. Kokybiškas ir pakankamas šėrimas sumažina karpių potraukį rausti ir ardyti kūdros krantus. Karpis dažnai peikiamas dėl tariamo dumblo prieskonio mėsoje. Reikia paminėti, kad šis prieskonis nėra susijęs nei su tuo dumblu, kurį žuvis mėgsta paknaisioti, nei su tuo ką ji valgo. Taip nutinka tada, kai karpis yra per vėlai išskrodžiamas, sugautą karpį reikėtų išskrosti per pirmas 30 min., nes kitaip jo itin talpiame žarnyne prasidės rūgimo ir gedimo procesai, kaupsis dujos, kurios per žarnyno kapiliarus pasklis po visą kūną. Tai ypač sustiprėja, kai karpis nugaišta sausai ant kranto arba uždūsta dėl deguonies stygiaus. Todėl geriausia, kai valgymui sugautą karpį iškart įleistumėte į talpą su švariu ir vėsiu šulinio ar gręžinio vandeniu.

Neprošal čia ir bent minimalus oro kompresorius, kuris leistų porą valandų karpiui vėsiame vandenyje pabūti. To pakaks, kad žuvis „išsiplautų" nuo visų dujų ir kvapų. Ir aišku, tikrai nelaukite kol karpis nugaiš pats, imkitės darbo kol jis dar šviežias. Na, o jei neturėjote galimybės karpio „karantinuoti" švariame vandenyje, jo mėsą užpilkite ir per naktį palaikykite vandens ir druskos tirpale, 1 litrui vandens įdedant 100 g. druskos. Toks tirpalas ištraukia iš audinių gleives ir pašalinius prieskonius.
2020.06.23